Pančpokaro slėnis, esantis 4100 metrų virš jūros lygio aukštyje, yra patraukli, tačiau mažiau lankoma vieta Nepale. Pančpocharis, reiškiantis penkis svarus, yra viena iš svarbiausių turistinių vietų ir religinių vietų Nepale. Sindhupalčouko rajonas, esantis į šiaurės rytus nuo Katmandu. Dordžės Lakpos Himalo kalno papėdėje įsikūręs ežerų kompleksas yra svarbi hinduistų piligrimystės vieta. Jis taip pat laikomas Gosainkunda – aukštikalnių ežeras Rasuvos rajone.
Pančpocharis yra kalnų slėnis. Tai viena iš devynių svarbiausių aukštikalnių pelkių, kurią galima aplankyti nuo balandžio iki rugsėjo. Likusius metus ši vieta būna padengta sniegu. Šis gėlavandenio ežero telkinys yra Indravati upės – vieno iš svarbių galingos Saptakošio upės intakų – ištakų taškas.
Ši vieta taip pat turtinga floros ir faunos. Šioje vietovėje užregistruota apie 250 laukinių gyvūnų rūšių, įskaitant nykstančią raudonąją pandą, ir 350 floros rūšių. Panašiai ir Hyolmo bei Tamang žmonių kultūra bei gyvenimo būdas yra kiti vietovės traukos objektai. Krituliai numatomi nuo gegužės iki rugsėjo. Plačiose lygumose, arba Patane, šiame kalnų slėnyje, galima pamatyti įvairių spalvingų gėlių, o tai dar labiau padidina šios vietos žavesį.
Be nesugadintų ežerų, ši vieta taip pat garsėja kalnų vaizdais. Iš šios vietos atsiveria nuostabūs kalnų viršūnių, tokių kaip Ganešas Himalas, Jangri Himalas, Dordže Lakpair Gaurishankar. Per Janai Purnima festivalį, kai šimtai piligrimų atvyksta į šią šventą vietą melstis Viešpačiui Šivai, ši vieta bus papuošta girliandomis.
Penki ežerai – Bhairab Kunda, Saraswati Kunda, Ganešo Kunda, Surja Kunda ir Nag Kunda – sudaro Pančpochario ežerų sistemą. Vietiniai gyventojai šiuos ežerus vadina Džeti, Mahila, Svahili, Kahili ir Kanči Kunda – arba penkiais ežerais nuo vyriausio iki jauniausio. Didžiausias iš jų, Džeti Kunda, yra labiausiai vertinamas. Piligrimai apeina ežerą, melsdamiesi dievybėms.
Antrasis taškas, Maili Kunda, laikomas piktųjų dvasių namais. Štai kodėl šamanai, arba Džhankriai, kurie gausiai lanko šią vietą, jos neapeina. Pančpochario plėtros komitetas – vietos agentūra, prižiūrinti šios vietos išsaugojimą – piligrimų ir lankytojų patogumui nutiesė taką aplink tvenkinį.
Šventykla
Užraše ant ežero kranto rašoma, kad Viešpaties Šivos ir deivės Parvati šventyklą maždaug prieš 2335 metus pastatė medžiotojas, vardu Bumba Ruwa Waiba. Užraše taip pat pasakojama šventyklos įkūrimo istorija. Kaip teigiama užraše, vieną dieną medžiotojas Waiba pastebėjo neįprastų reiškinių. Jis matė nedaug žmonių, sodinusių ryžių sodinukus tokiame dideliame aukštyje.
Smalsuolis pasiekė plantaciją ir pamatė patį dievą Šivą, sodinantį sodinukus. Tačiau medžiotojui priartėjus, visi ten buvę dingo. Taigi, tvirtai tikėdamas pastebėjęs dievą Šivą, jis nuėmė varpelį nuo savo šuns antkaklio ir pastatė ten šventyklą. Neseniai vietiniai gyventojai kalvos viršūnėje pastatė stupą, iš kurios, kaip manoma, medžiotojas pastebėjo ryžius sodinančius žmones.
Religinis tikėjimas
Pančpochario šventykla yra labai vertinama aplinkinių vietovių žmonių, ypač ūkininkų. Ūkininkai šventykloje siūlo šviežią derlių ir pieną bei meldžiasi už geresnį derlių. Karvių piemenys taip pat prašo palaiminimo, kad būtų geresnė pieno gamyba ir geresnė jų gyvulių sveikata. Tie, kurie neturi vaikų, taip pat sulaukia laiko manyti, kad pastoja po garbinimo šventykloje.
Artimiausias nuo Katmandu esantis Jugal Himal kalnas stūkso kiek aukščiau Pančpochario. Per Janai Poornima festivalį ši vieta atrodo šventiškai ir yra viena iš pagrindinių vietų šamanams tobulinti savo įgūdžius. Festivalio metu galima pamatyti šamanus, besimokančius kartu su savo meistrais, net neavėjančius šlepečių ir šokančius pagal būgnų ar Dhyangro melodijas. Šią praktiką ypač mėgsta Hyolmo ir Tamang bendruomenių žmonės. Brahminų ir Chhetri bendruomenių žmonės taip pat atvyksta į šią vietą pagerbti savo mirusių šeimos narių.
Vykstu ten
Žygis į Pančpokarį prasideda nuo Čautaros – Pančpokario rajono centro – ir Melamčio. Jei nenorite daug eiti, galite autobusu nuvykti į Bhotangą – paskutinę gyvenvietę prieš Pančpokarį. Tačiau tako pakraštyje galite rasti jakų namelių, kuriuose siūlomi virti makaronai, arbata ir virtos bulvės.
Takui trūksta pagrindinės infrastruktūros. Tačiau jis malonus, nes driekiasi per tankius miškus, pakeliui kertant kelias upes ir upelius. Žygio takas eina Indravati upės krantais. Kylant takui aukščiau, upė tampa siauresnė, o vanduo baltesnis. Prieš pasiekdami Pančpokarį, susidursite su lazdų krūva. Tai vieta, vadinama Lauribanos kalnu, ir įprasta čia palikti lazdas.
Pančpochario aplinka ir gamtos grožis tikrai atims jums žadą. Gaivus kalnų vėjelis, kalvos ir kalnai, žaluma ir penkių tvenkinių grupė paverčia šią vietą būtina aplankyti Himalajuose. Giedromis dienomis visuose tvenkiniuose gali atsispindėti mėlynas dangus ir debesys. Trumpas, maždaug pusvalandžio trukmės žygis nuves jus į netoliese esančią kalvą, nuo kurios atsiveria užburiantys tvenkinių ir kalnų vaizdai.
Nors ši vieta turi milžinišką turizmo plėtros potencialą, infrastruktūros, susisiekimo ir kitų patogumų trūkumas apsunkina situaciją. Kempingas yra vienintelė galimybė pasiekti šią vietą. Žygis iš Katmandu trunka apie 8–10 dienų. Kadangi dauguma žygių takų yra sutrumpinti, vyriausybė ir žygių organizatoriai gali nukreipti žygeivius į šią vietovę, pastatydami reikiamą infrastruktūrą, pavyzdžiui, namelius ir ryšio priemones.